Lietuvos policijos veteranų asociacija (LPVA) vienija buvusius policijos pareigūnus visoje Lietuvoje. Asociacijos filialai ne tik puoselėja ilgametes tarnybos tradicijas, bet ir palaiko nuoširdžią bičiulystę – keliauja, lanko vieni kitus, pažįsta savo kraštą ir kuria naujus prisiminimus.
LPVA Mažeikių filialo nariai kartu su Telšių atsargos pareigūnais priklauso bendradarbiaujančiai grupei, kurioje taip pat yra Kupiškio ir Zarasų filialai. Tokie susitikimai jau tapo gražia tradicija. Praėjusiais metais viešėjome pas LPVA Kupiškio filialo kolegas, o šiemet, rugpjūčio 1-ąją, mūsų kelias nusidriekė į Aukštaitijos ežerų kraštą – Zarasus.
Mus nuoširdžiai pasitiko LPVA Zarasų filialo pirmininkas Vytautas Bukelskis su savo šaunia komanda. Jau nuo pirmųjų akimirkų jautėme tikrą aukštaitišką svetingumą – šiltą žodį, plačią šypseną ir rūpestį kiekvienu atvykusiu svečiu.
Pirmoji mūsų pažinties stotelė buvo Šlyninkos vandens malūnas – vienas seniausių Lietuvoje, ant vaizdingos Nikajos upės kranto stovintis daugiau kaip tris šimtus metų. Čia mus pasitiko malūnininkas Stasys ir jo žmona Regina.
Stasys – tikras senųjų amatų puoselėtojas ir puikus pasakotojas. Su humoru ir meile savo darbui jis supažindino mus su malūno istorija, papasakojo, kaip nuo seno buvo malami grūdai, leido paragauti šviežių miltų, o netrukus visus linksmai „apibarstė“ miltų lietumi. Juoko netrūko nė vienam.
Po edukacijos mūsų laukė dar viena staigmena – ant stalo garavo senoviški blynai su gardžiais pagardais ir uogiene. O išvykdami namo ne vienas įsigijome kvapnios ruginės duonos – tikro lietuviško skonio lauktuvių.
Toliau, lydimi gidės, keliavome į Zarasų apžvalgos tiltą. Eidami 17 metrų aukštyje virš Zaraso ežero grožėjomės įspūdinga ežerų panorama ir dar kartą įsitikinome, kokia graži mūsų Lietuva.
Viešint Aukštaitijoje neįmanoma neaplankyti Stelmužės ąžuolo – seniausio Lietuvos ir vieno seniausių Europos medžių. Prisilietimas prie šio gamtos milžino primena, kokios gilios mūsų krašto šaknys ir kokia brangi yra Lietuvos gamta.
Vėliau mūsų laukė poilsis prie Šekščio ežero. Katiluose garavo gardus maistas, ant stalų netrūko vaišių. Šeimininkai buvo pasirūpinę viskuo – nuo kvapnių bulvių su pagardais iki gardžių šašlykų ir kitų skanumynų. Buvo akivaizdu, kad Zarasų filialo bičiuliai svečių laukė iš visos širdies.
Nuoširdžiai dėkojame LPVA Zarasų filialo pirmininkui Vytautui Bukelskiui ir jo pagalbininkams Sigučiui ir Viktorui Prekeliams, Jonui Burokui, Giedriui Stankūnui bei Osvaldui Stasevičiui už puikiai surengtą susitikimą, šiltą bendravimą ir rūpestingą priėmimą.
Prie bendro stalo netrūko nei prisiminimų apie tarnybos metus, nei linksmų istorijų. Skambėjo dainos, aidėjo juokas, o drąsiausieji dar ir išsimaudė gaiviame ežero vandenyje. Tokios akimirkos dar kartą primena, kad tikroji draugystė nepriklauso nei nuo kilometrų, nei nuo metų.
Atsisveikindami dėkojome ir LPVA Kupiškio filialo bičiuliams – filialo pirmininkui Anatolijui Krestovui su žmona Stasele, Robertui Bulaičiui, Audronei Vaitonienei, Vilei Sezonienei, Sigitui ir Vytautui Kurkliams, Nijolei Daunoravičienei bei Steponui Pocevičiui. Kaip visada, jie ne tik lydėjo mus gera nuotaika, bet ir dosniai prikrovė lauktuvių.
Mes, LPVA Mažeikių filialo nariai, nuoširdžiai dėkojame savo kolegai Gerimantui Petrauskui už saugią kelionę į Zarasus ir atgal. Jo dėka galėjome aplankyti Aukštaitijos kraštą, pabendrauti su bičiuliais ir parsivežti daugybę gražių įspūdžių.
Nuoširdų ačiū tariame ir Lietuvos policijos veteranų asociacijos valdybai bei jos pirmininkui Vytautui Navickui už parodytą dėmesį, gražius linkėjimus ir nuolatinį rūpestį asociacijos veikla.
Sakoma, kad žmogus turtingas ne tuo, kiek turi, o tuo, kiek turi draugų. Tokie susitikimai tai dar kartą patvirtina. Juose stiprėja bendrystė, gimsta nauji sumanymai, o Lietuvos policijos veteranų asociacijos filialų ryšiai tampa dar tvirtesni.
Iki kito susitikimo – jau mūsų, žemaičių, krašte. Kaip ir dera lietuviams – svečius pasitiksime atvira širdimi, gera nuotaika ir nuoširdžiu bendravimu.
LPVA Mažeikių filialo valdybos pirmininkė Danutė Mockienė
